Verslo praktikas Remigijus Savickas: srauto būsena – metodas, kurį privaloma praktikuoti

Remigijus Savickas yra vienas geriausių asmeninio augimo strategų Lietuvoje, verslo angelas, pardavęs 2 verslus, tarptautinių konferencijų lektorius, taip pat knygos ,,Pabudimo alchemija miegančioje visuomenėje’’ autorius. R. Savicko pasiekimų ir kompetencijų sąrašas ilgas, o patirtis dirbant su asmeniniu ir vadovų, įmonių tobulėjimu siekia dvi dešimtis metų. Jis pasakoja apie srauto (angl. flow) būsenos metodą, kuris, pasak jo,  patikrintai ir greitai leidžia pasiekti išties išskirtinių rezultatų, bei pateikia pavyzdžių, kaip tuo pasinaudoti.

Remigijau, kas yra jūsų minima srauto būsena?

Srautas (angl. flow) yra vengrų kilmės JAV psichologo, profesoriaus Mihali Čiksentmihalio (Mihaly Csikszentmihalyi) aprašyta būsena, paremta dešimtmečius trukusiais tyrimais apie žmogaus laimę, kūrybingumą. Tai – būsena, kurios metu prarandamas laiko pojūtis, savęs vertinimas ir savo identiteto jutimas, žmogus susilieja su veikla, patyrimu. Sustiprėja koncentracija, kūrybiškumas. Be to, srautas – vienintelė būsena, kurios metu žmogaus smegenys natūraliai išskiria net 5 stipraus pasitenkinimo neurochemikalus, tokius kaip laimės hormonas serotoninas, endorfinai, dopaminas. Jų kombinacija veikia panašiai kaip narkotinės medžiagos – sukelia laimės pojūtį ir priklausomybę. Įsivaizduokite, kaip gera gali būti lengvai priklausomiems nuo savo darbo, hobių, asmeninio tobulėjimo, ir kokių rezultatų pasiektumėte, jei nereikėtų savęs versti atlikti kasdienes užduotis.

Kodėl verta domėtis ir taikyti srauto būseną?

Nes srauto taikymas padidina energijos kiekį ir padeda gerinti savo fizinę, emocinę ir protinę veiklą, tapti produktyvesniems, kūrybiškesniems, sveikesniems, laimingesniems. Vadovų produktyvumas, taikant srauto biohakerystę (apie tai – toliau) padidėja 500 proc. – ar suvokiate, kokie tai skaičiai? Pagal Harvardo universiteto tyrimus, patyrus srauto būseną, žmogaus kūrybiškumas padidėja net tris kitas dienas. O Sidnėjaus universiteto mokslininkai užfiksavo 430 proc. pagerėjusį kūrybišką problemų sprendimą. Gali būti, kad kai kurie iš mūsų nesąmoningai patiriame srauto būseną, bet kuriuo atveju yra labai gudru perprasti, kaip tai veikia ir panaudoti savo asmeniniams ar įmonės rezultatams gerinti.

Kas leidžia patirti srauto būseną?

Svarbiausia, kad iššūkis, kurį žmogus sprendžia, ir žmogaus įgūdžiai pernelyg neprasilenktų. Jeigu iššūkis neįveikiamas, žmogus patiria stresą ir tai trukdo, o jei per lengvas, žmogui nereikia susikaupti ir panaudoti savo proto galių. Lengviausia srauto būseną patirti per fizinę veiklą, pavyzdžiui, užsiimant ekstremaliomis veiklomis, sportu ar kitokia judėjimo rūšimi, kuriai žmogus jaučia aistrą. Slidinėdamas kalnuose žmogus tiesiog susilieja su slidėmis, visiškai susikoncentruoja, o mindamas dviratį varžybose jaučia tik greitį, vėją, mato tik kelią. Dėl to vadovai sąmoningai ar nesąmoningai dažnai pamėgsta fizines veiklas, tokias kaip šaudymas, maratonų bėgimas, kaitavimas, tenisas, treniruoklių salė ar net šokiai.

Kaip galima pritaikyti srauto būseną asmeniniame gyvenime ar darbe?

Šiuo metu ruošiu pranešimą tarptautinei vadovų konferencijai Vilniuje ,,Live2Lead’’: Srauto būsenos biohakerystė išskirtiniams rezultatams pasiekti. Biohakerystė – gebėjimas gerąja prasme ,,nulaužti’’, patobulinti savo sistemas siekiant pakeisti savo organizmo chemiją, padidinti savivoką ir energijos kiekį.  Tai praktika, kuri remiasi psichologija, mokslu ir savistaba ir veikia per tris lygius: fizinį (ką aš darau su savo kūnu ir ką į jį dedu – valgau), emocinį (geresnių emocijų kūrimas), protinį (gebėjimas protą maksimaliai panaudoti dirbant bei atpalaiduoti). Pažinęs ir sutvarkęs visus tris lygius (fizinį, emocinį ir protinį), lengviau įeisi į srauto būseną.

Gal galite pateikti pavyzdžių, kaip pagerinti savo fizinį, emocinį ir protinį lygius?

Pradėkime nuo fizinio lygmens, kuris reiškia kūno efektyvumą. Svarbiausia – ką į save dedame: valgome ir geriame. Pavyzdžiui, dauguma geria kavą. Kai kurie kavą naudoja kaip gudrybę pasisemti energijos, padidinti koncentracijos lygį. Tačiau geriant daug kavos ji veikia vis mažiau ir sukelia nuovargį, dehidrataciją, o norima energija ir koncentracija tik mažėja. Siūlau naujesnę gudrybę – matte arbatą: ji turi daug vitaminų, to paties, bet stabiliau veikiančio kofeino. Arba pabandykite vadinamąją ,,bulletproof’’ kavą, į kurią įdedama kokoso aliejaus ir ghii sviesto – kava veiks kur kas ilgiau. Tai vienas metodas valdyti savo kūno galias per tai, ką į jį dedame.

Norint pagerinti emocinį lygmenį reikia pažinti savo emocijas, jas valdyti ir mokytis kurti geresnes. Vienas būdų – sumažinti laiką, leidžiamą su toksiškais žmonėmis, su kuriais pabendravę jaučiatės pavargę, kupini neigiamų minčių. Kitas – dabar skaitydami apsidairykite ir, jei yra žmogus šalia, pasakykite jam nuoširdų komplimentą, smalsiai pastebėkite, kaip pasikeis jūsų ir to žmogaus emocinė būsena.

Kalbant apie proto (mentalinį) lygmenį, svarbiausia, kad protas veiktų, kada man jo reikia, ir atsipalaiduotų, kai nebūtina. Daug kas galvoja, kad svarbiausia kuo daugiau dirbti, tačiau negebėjimas proto atpalaiduoti alina, tampa vis sunkiau koncentruotis, spręsti užduotis, kompleksiškai, kūrybiškai mąstyti. Nuostabi ir patikinta praktika, kurią rekomenduoju mokytis ir taikyti – dėmesingumas (angl. Mindfulness). Įveikus kiekvieną užduotį reikia daryti trumpas pertraukėles – bent minutę laiko skirti pailsėti, pasėdėti užsimerkus, tiesiog pabūti. Galima naudoti sąmoningumo technikas, tokias kaip kvėpavimo stebėjimas, kūno skenavimas. Šios mažos pertraukėlės pagerins visos dienos darbingumą.

Kaip vadovams srauto būsenos biohakerystė gali padėti pasiekti geresnių rezultatų?

Pradėkime nuo to, kad kiekvienas vadovas turi pats pažinti šį metodą. Yra dviejų lygių srauto būsena. Pirminė susijusi su fiziniu lygiu, todėl vadovas gali pabandyti atrasti sau fizinę veiklą, kuri sukeltų srauto būseną, kai žmogus visiškai įsijaučia į tai, ką daro, tarsi išnyksta patyrime, ir praktikuoti du kartus per savaitę. Antrinė srauto būsena patiriama darbinėje veikloje. Vienas gali taip pasinerti į popierius, kitas – individualius pokalbius, trečias – vesdamas susirinkimą. Toliau reikia užduoti sau klausimą, kiek procentų mano darbinės veiklos yra srauto būsenoje, kai esu visiškai pasinėręs, susikoncentravęs, mąstau maksimaliai kūrybiškai?

O kiek laiko per dieną įmanoma būti tokiam produktyviam?

Siekiamybė protiniam darbui per dieną yra 3-4 valandos, geriausia – du sprintai po 90 minučių su pertrauka tarp jų. Kaskart po darbo srauto būsenoje reikia daryti pertrauką. Tokia daarbo trukmė galioja visiems žmonėms, taip pat ir vadovams. Realiai netgi 90 minučių per dieną srauto būsenoje yra gerai. 8 valandų darbo diena tinka nebent fizinį darbą dirbantiems, o intelektualiems darbuotojams tai atgyvenusi idėja.

O kaip srauto būseną pritaikyti komandos rezultatams gerinti?

Yra 10 ,,jungiklių’’, kurie padeda įeiti į srauto būseną – reikia panaudoti vieną iš jų. Pavyzdys galėtų būti autonomija – kai žmogui ar kolektyvui suteikiamas laisvas laikas, kuriuo metu jie gali patys nuspręsti, ką darys. Tokioje gigantiškoje įmonėje kaip ,,Google’’ dirbantis inžinierius net 20 proc. savo darbo laiko gali kurti ką nori. Skamba neįtikėtinai? Pabandykite leisti darbuotojams išlaisvinti vaizduotę ir dirbti pagal savo idėjas bent 5 procentus laiko ir pamatysite, kas įvyks. Jei esate pardavimų įmonė, leiskite darbuotojams 2 valandas per savaitę pardavinėti ką tik jie patys nori. Tegu komanda susitaria ir eksperimentuoja, žaidžia. Metodai kaip šis įjungia kūrybinį mąstymą, naujoviškumą, riziką. Svarbiausia sukelti smalsumą, o tai komandą įves į srauto būseną. Kitas būdas pagerinti komandos rezultatus su srauto būsena – visiška koncentracija. Numatykite laiką, tarkime, nuo 9 iki 10 val. ryte, kai negalima vieni kitiems trukdyti – kiekvienas dirba daugiausiai koncentracijos reikalaujančius darbus, nelenda prie kitų, neklausinėja, nesusirašinėja. Galbūt tai taps ta auksine įmonės valanda, kurios metu žmonės sukurs daugiausiai įmonės vertės. Visus jungiklius ir idėjas, kaip pagerinti savo ar komandos darbingumą pristatysiu sausio 31 d. konferencijoje ,,Live2lead’’.

Ačiū už pokalbį ir patarimus!